apskųsti

apskų́sti 1. tr. Lex6, CI94, Q28, H, R, R21,59,367, Sut, N, K, M, Š, LL117,132,313, Rtr, DŽ, NdŽ pranešti kam kieno kaltę, neprideramą elgesį, įduoti: Tave nekaltą apskų̃s tėvui J. Tuoj kaimynas apskùndė, ka jis savo sodne medį nupjovė Mšk. Kai tik apskų̃s, greit išmes iš darbo Klt. Bus, kas apskùndžia Ps. Ėgu (jeigu) kas apskųstų̃ jį, tai nubaust[ų] Mžš. Šuo didžiai smarkus, vadinams Krizo Didgalvis, pas liūtus bylinėdams, kartą avį apskùndė K.Donel. Tėvuli, mūs neįduok, tėvuli, mūs neapskųsk į mylimą motinėlę TŽI279(Mrs). Apskundė sūdui degėjus M.Valanč. Sūdžia dabar vė klausinėjo apskų́stąjį Jrk125. Provoj apskundžiu R60. Apskųstasis savo apskundėjui po akim yra BBApD25,16. Apskundė falšyvai tarną tavo viešpatiesp mano Ch2Sam19,27. Buvai neteisiai apskųstas MKr15. Pradėjo vyriausieji kunigai ir vyresnieji sunkiai jį apskųsti VlnE200. | prk.: Gymis apskundžia (išduoda, rodo) R195. | refl. tr., intr. H, DŽ¹: Jie apsiskùndžia kits kitą K. Atėjau apsiskųst pas jus, kunige (mano žmona pagimdė) B. 2. refl. Sut, N, Š, Rtr, Klk, Vdn, Lp kreiptis dėl patirtos nuoskaudos, neteisybės: Iškliuvęs Gervė iš kalinio nuvažiavo į sūdą ir apsiskùndė, kad jį toks ir toks gaspadorius primušo nekaltai BM175(Jnšk). Neatsirado nei vieno drąsesnio vyro, kurs apsiskųstų valdžiai už tokią neteisybę A1884,272. Da mamai apsiskų̃s OG377. Kvailys apsiskundė seneliui LTR(Kp). ^ Nuo velnio eisi į šėtoną apsiskųst Vlk. 3. tr. prašyti aukštesnės instancijos peržiūrėti (sprendimą): Apskų́sti teismo sprendimą DŽ¹. 4. refl. intr., tr. pabėdoti, padejuoti, pasiguosti: Ana Antanui apsiskùndžia Ob. Sesuo apsiskundė, kad par juos kluone vaidenas LTR(Slk). Kas mane patiešys, kam aš apsiskų́siu (rd.) VoK142(Rd). Aš būtau apsiskundus savo vargelius, būtų ji (motinėlė) man davus didelę rodelę TŽI292(Mrs). \ skųsti; antskųsti; apskųsti; atsiskųsti; įskųsti; išskųsti; nuskųsti; paskųsti; persiskųsti; praskųsti; priskųsti; suskųsti; užskųsti